Straipsniai

Redakcijos žodis

Kai karų ir geismų inspiruotas susipriešinimas visuomenėje pasiekė neišmatuojamas aukštumas, išrinktas naujasis popiežius: kiek vilties, lūkesčio, ažiotažo… Kodėl? Iš kur mumyse toks didelis postūmis deleguoti kažkam gyvenimo problemas, iššūkius, sunkumus?

Teorija ir praktika

Tarptautinis socialistų kongresas, Štutgartas, 1907 m. (nuotrauka iš Wikipedia) (1) Charizmatiškieji oedipiniai revoliucionieriai Marksizmo-leninizmo šmėkla sklando pasaulio kairiųjų gretose.[1]  Lietuva šiuo požiūriu nėra išimtis. Jauni žmonės niekada negyvenę Sovietų Sąjungoje

Tarptautinė politika

Protestai Tbilisyje, 2025 m. balandžio 18 d. (Nuotrauka yra iš Mautskebeli) Įvadas Vakarų pasaulis, mano tautiečių dar kitaip naiviai vadinamas „civilizuotos šalys“, su būdinga užuojauta nusitaikė į Sakartvelą, išreikšdamos „susirūpinimą“

Profsąjungų rubrika

Vartai į gyvulių fermas ir skerdyklas, papuošti JAV simbolika ir užrašu „Sveiki atvykę”, Čikaga, 1901-1907. (Nuotrauka iš Alfred Holzman Co, Merilendo universiteto skaitmeninės kolekcijos, Nacionalinio bibliotekos fondo istorinių atvirukų kolekcija)

Menas ir kultūra

Konferencija „Kultūra ir emancipacija”, Vilnius, 2024 m. (J. Bielskienės nuotrauka) (Šis Andriaus Bielskio interviu su Tomu Venclova vyko 2024 m. birželio 14 d. DEMOS kritinės minties instituto ir KArtu organizuotoje

Menas ir kultūra

Filmo „Aktyvistas” režisierius Romas Zabarauskas ir aktorius Robertas Petraitis (Luko Šalnos nuotrauka) Lietuviškame kine Romas Zabarauskas išsiskiria savo unikaliu balsu ir drąsiomis temomis. Jo kūryboje dera asmeninė patirtis, socialinė kritika

Teatras ir visuomenė

„Šokis geriausiai draugei ir cigaretei (Dainiaus Putino nuotrauka) Kaip teatras reaguoja į šiandieną? Kokios temos jame ryškėja? Kas svarbu kūrėjams? Sudėtingų, istoriškai ryškių laikų kontekste tokie klausimai įgauna naują svarbą.

Teatras ir visuomenė

Monika Klimaitė prie „Wooster Group” teatro durų Niujorke (nuotrauka iš asmeninio M. Klimaitės archyvo) Monika Klimaitė – teatro režisierė ir teoretikė, LMTA meno doktorantūroje studijuojanti kolektyvinės kūrybos principais grįstą spektaklių

Teatras ir visuomenė

Režisierius Gildas Aleksa (M. Vizbaro nuotrauka) Keli paskutiniai metai miesto centre įsikūrusiam Vilniaus senajam teatrui (VST) ypač aktyvūs. Kultūros ministerijos kaimynystėje ilgai snūduriavęs ir savose sultyse viręs, anksčiau Rusų dramos

Teologija ir politika

Kryžių kalnas (nuotrauka iš asmeninio G. Žukauskienės archyvo) Laikau save tikinčiąja ir skausmingai išgyvenu daugelio krikščionių (sąmoningą ar nesąmoningą) tapatinimąsi su nacionalistine ar kitomis reakcingomis ideologijomis. Šiame straipsnyje neaptarinėsiu karščiausių

Apžvalgos ir recenzijos

Ž. Filmanavičiūtės nuotrauka Knygos Diseris skaitymo priešistorė Apėmė jausmas, kad šiuolaikinio menininko Dariaus Žiūros „autobiografiją“ Diseris visi aplinkui perskaitė ir prirašė laudacijų, išskyrus mane, o aš net nežinau, apie ką

Apžvalgos ir recenzijos

Kasparo Pociaus monografija Mažoji politika: filosofinė socialinių judėjimų studija (VDU, 2024) – tai ypatingas Lietuvos intelektualinio gyvenimo įvykis. Pirmiausia dėl to, kad ji kilo iš Kasparo politinės praktikos: anarchija.lt ir

Menas ir kultūra

Copyright: Rytis Valantinas, self portrait, 1979. Mykolas Valantinas – jaunosios kartos menininkas. Baigė filosofijos bakalauro studijas Vilniaus universitete ir fotografijos magistro studijas Lozanos kantono meno mokykloje (ÉCAL). Pirmoji Mykolo Valantino

Menas ir kultūra

Iš pradžių, po socialdemokratų pergalės rinkimuose, buvo natūralaus džiugesio ir atsargaus optimizmo laikotarpis – galbūt bendroji valstybės politika pagaliau pajudės link labiau socialinio teisingumo orientuotų formatų, įtraukesnių sprendimų ir jautresnio

Nuomonės

Copyright photo: Unsplash.com Šį tekstą parašiau šių metų rugsėjo gale ir nusiunčiau keliems artimiems žmonėms. Tiesa tokia, kad nors Lietuvoje vertiname laisvą žodį, tuo įtemptu laikotarpiu – spalio pradžioje –

Teorija ir praktika

Copyright photo: A. Bielskio asmeninio archyvo nuotrauka Šiandien tebevykstantys kultūros protestai yra įstabus reiškinys Lietuvos politiniame gyvenime.[1] Iki šiol menininkai ir kiti įvairūs kultūros barų darbuotojai niekada nebuvo politiški. Priešingai,

In English

Copyright photo Photo: Matt Cashore, courtesy of University of Notre Dame Alasdair MacIntyre (1929-2025) was one of the most important philosophers of the twentieth century, known for his profound influence

Redakcijos žodis

Šis Lūžio numeris yra jubiliejinis. Prieš penkis metus pradėjome leisti kairiųjų periodinį kultūros ir politikos žurnalą, apie kurį svajojome daug metų. Leisti žurnalą turint minimalius laiko ir finansinius resursus nėra

Menas ir kultūra

Aidą Bareikį kalbina Andrius Bielskis Aidas Bareikis yra lietuvių menininkas, žinomas dėl savo eksperimentinio požiūrio į skulptūrą, instaliacijas ir performatyvųjį meną. Gimęs 1967 m. Vilniuje, jis studijavo Vilniaus dailės akademijoje,

Teorija ir praktika

Apmąstant valstybės teoriją „Vakarų marksizme“ (ii)[1] Diskusija apie valstybę XX amžiaus 8 dešimtmetyje Louis Althusser Savo knygoje Skaitant Marxą (1972) Althusseris apkaltino Gramscį ir jo politinę teoriją Croces[2] teleologiniu hegelizmu.

Teorija ir praktika

Džiazas ir prievarta Šis straipsnis parengtas paskaitos, skaitytos festivalio Vilnius Jazz’2024 metu, pagrindu. Iš pradžių planavau aptarti free jazz fenomeną tik JAV XX amžiaus 7 dešimtmetyje vykusių juodaodžių kovų šviesoje,

Tarptautinė politika

Vyrai, laukiantys tradicinio deserto knafeh. Nablusas, Palestina, 2020 m. Autorius: Andrius Mažeika „Propagandisto tikslas yra priversti vieną žmonių grupę pamiršti, kad kai kurios kitos žmonių grupės yra žmonės.“ Aldous Huxley,

Žiniasklaida ir ideologija

Pink-Floyd-„The-Wall-kadras Lietuvos valstybinė ideologija[1] Visuotinai žinoma tiesa yra tai, kad Sovietų Sąjunga turėjo valstybinę ideologiją. Ji vadinosi „komunizmas“. Įdomesnis klausimas – ar valstybinę ideologiją turi nepriklausoma Lietuva? Bandydamas atsakyti į

Žiniasklaida ir ideologija

Leni Riefenstahl, 1935 m. Wikipedia Ar ji kada nors mirs?[1] Gali pasirodyti, kad 2003 m. mirusios režisierės Leni Riefenstahl[2] kūryba yra atvira teleologinei prieigai, kai analizės metu palaipsniui artėjama prie

Kvietimas rašyti

Jei norėtumėte aptarti teksto idėją arba pasiteirauti dėl galimybės tekstą publikuoti žurnale