Kai karų ir geismų inspiruotas susipriešinimas visuomenėje pasiekė neišmatuojamas aukštumas, išrinktas naujasis popiežius: kiek vilties, lūkesčio, ažiotažo… Kodėl? Iš kur mumyse toks didelis postūmis deleguoti kažkam gyvenimo problemas, iššūkius, sunkumus?
Tarptautinis socialistų kongresas, Štutgartas, 1907 m. (nuotrauka iš Wikipedia) (1) Charizmatiškieji oedipiniai revoliucionieriai Marksizmo-leninizmo šmėkla sklando pasaulio kairiųjų gretose.[1] Lietuva šiuo požiūriu nėra išimtis. Jauni žmonės niekada negyvenę Sovietų Sąjungoje
Protestai Tbilisyje, 2025 m. balandžio 18 d. (Nuotrauka yra iš Mautskebeli) Įvadas Vakarų pasaulis, mano tautiečių dar kitaip naiviai vadinamas „civilizuotos šalys“, su būdinga užuojauta nusitaikė į Sakartvelą, išreikšdamos „susirūpinimą“
Vartai į gyvulių fermas ir skerdyklas, papuošti JAV simbolika ir užrašu „Sveiki atvykę”, Čikaga, 1901-1907. (Nuotrauka iš Alfred Holzman Co, Merilendo universiteto skaitmeninės kolekcijos, Nacionalinio bibliotekos fondo istorinių atvirukų kolekcija)
Konferencija „Kultūra ir emancipacija”, Vilnius, 2024 m. (J. Bielskienės nuotrauka) (Šis Andriaus Bielskio interviu su Tomu Venclova vyko 2024 m. birželio 14 d. DEMOS kritinės minties instituto ir KArtu organizuotoje konferencijoje
Filmo „Aktyvistas” režisierius Romas Zabarauskas ir aktorius Robertas Petraitis (Luko Šalnos nuotrauka) Lietuviškame kine Romas Zabarauskas išsiskiria savo unikaliu balsu ir drąsiomis temomis. Jo kūryboje dera asmeninė patirtis, socialinė kritika
„Šokis geriausiai draugei ir cigaretei (Dainiaus Putino nuotrauka) Kaip teatras reaguoja į šiandieną? Kokios temos jame ryškėja? Kas svarbu kūrėjams? Sudėtingų, istoriškai ryškių laikų kontekste tokie klausimai įgauna naują svarbą.
Monika Klimaitė prie „Wooster Group” teatro durų Niujorke (nuotrauka iš asmeninio M. Klimaitės archyvo) Monika Klimaitė – teatro režisierė ir teoretikė, LMTA meno doktorantūroje studijuojanti kolektyvinės kūrybos principais grįstą spektaklių
Režisierius Gildas Aleksa (M. Vizbaro nuotrauka) Keli paskutiniai metai miesto centre įsikūrusiam Vilniaus senajam teatrui (VST) ypač aktyvūs. Kultūros ministerijos kaimynystėje ilgai snūduriavęs ir savose sultyse viręs, anksčiau Rusų dramos