“Niekada ne praleiskite progos pasinaudoti gera krize!” tariamai sakė Vinstonas Čerčelis. Ši citata daliai Lietuvos darbdavių tapo kelrodė žvaigždė 2020 metais koronaviruso pandemijos metu. Nors kažkas gal tikėjosi, kad milijonus ir milijardus turintys verslai padės šaliai išgyventi vieną iš rimčiausių sveitatos krizių, nemažai darbdavių rado itin kūrybingus būdus to nepadaryti, o išlaikyti arba padidinti savo pelną krizės metu, perkeldami ekonominę naštą ant savo darbuotojų ir valstybės pečių. Tam reikėjo mobilizuoti visas savo kūrybines jėgas, surasti būdus, kaip „inovatyviai“ apeidinėti įstatymus, pasinaudoti panika visuomenėje ir įsisavinti valstybės dalinamas lėšas.
Norėdami įamžinti šiuos pasiekimus, „Gegužės 1-sios profesinė sąjunga“ (G1PS) nusprendė tekti prizus penkiems blogiausiems 2020 metų darbdaviams Lietuvoje. Apdovanojimai skiriami tokiomis kategorijomis: (1) Už inovatyvius būdus priversti darbuotoją išeiti savo noru, (2) už sėkmingą atlyginimų mažinimą augant pelnui, (3) už valstybės ir kitų nesąžiningą lėšų įsisavinimą, (4) už ypač didį gebėjimą nesilaikyti saugumo reikalavimų pandemijos metu ir (5) už ilgiausią atlyginimų nemokėjimą.
Apačioje pristatome kandidatus į apdovanojimą, o laimėtojai bus paskelbti http://g1ps.lt puslapyje metų pabaigoje.
Pirmoji kategorija: išėjimas savo norų
Karantino pradžioje, nors valdžia greitai pranešė, kad rems darbo vietų išsaugojimą, kai kurios įmonės paskubėjo priversti savo darbuotojus pasitraukti iš darbo patiems. Jei darbuotojai nėra atleidžiamas, o išeina iš darbo „savo noru“, darbdavys gali nemokėti darbuotojui priklausomų išmokų: visus atostoginius ir dviejų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę. Šioje kategorijoje pasižymi trys vadovai: Evaldas Juškauskas (restoranas „Uncle Sam’s American Pub“), Remigijus Štaras (elektronikos prekių parduotuvė „Topo centras“) ir Evaldas Petkus (oro bendrovė „DAT LT“).
Edvinas Juškauskas sugebėjo, per vos dvi dienas nuo karantino pradžios, priversti išeiti savo noru pusę (10) darbuotojų iš jam priklausančio „Uncle Sam’s American Pub“ baro Vilniuje, ir šešis iš 27 darbuotojų „Republic“ baruose Vilniuje ir Kaune. „Uncle Sam’s American Pub“ buvęs darbuotojas žiniasklaidai paaiškino, kaip vadovas baugina darbuotojus. Pirma siūlo daug mažiau pinigų nei priklauso pagal įstatymus, o tada jei darbuotojas nesutinka, garsina, kad viskas baigsis teismuose. Tokiu būdu išėjo iš darbo tie žmonės, kuriems buvo būtina, dėl įvairių priežasčių gauti bent kažkiek pinigų kuo greičiau, bet ir kiti, kurie paprasčiausiai išsigando, kad nieko negaus.
Remigijus Štaras vadovaujama „Topo centro“ įmonė ir iki karantino pasižymėdavo neetiškomis darbo sąlygomis. Ten dirbę pardavėjai pasakoja, kad jiems buvo draudžiama atsisėsti darbo metu, net ir per 12 valandų pamainas už labai žemus atlyginimus. Pandemijos metu, SODROS duomenimis, ši įmonė sėkmingai atleido iš darbo apie penktadalį savo darbuotojų – nuo 510 darbuotojų skaičius nukrito iki 400. „Gegužės 1-osios profesinė sąjunga“ balandžio mėnesį paviešino vieno atleisto darbuotojo istoriją, iš kurios paaiškėjo kad įmonė vertė darbuotojus išeiti mokamų atostogų, o jas išnaudoję turėjo arba išeiti nemokamų atostogų arba išeiti iš darbo „savo noru“.
Įmonės komunikacijos vadovė ir įkūrėjo (Aurelijaus Rusteikos) žmona, Aurelija Rusteikienė, deja, nepasižymėjo itin aukštais viešųjų ryšių gebėjimais – apkaltinimus viešai neigė „Facebook‘e“, ir net paprašė profesinės sąjungos paviešinti besiskundžiančio asmens duomenis. Po šio viešųjų ryšių triuko atsirado daugiau buvusių „Topo centro“ darbuotojų, kurie patvirtino, kad šios padėties aprašymas yra teisingos.
Paskutinis kandidatas sumažino darbuotojų skaičių net ir po karantino, nepaisant to, kad verslas mažai tenukentėjo nuo pandemijos. UAB „DAT LT“ – tarptautinė aviacijos įmonė, per karantiną išlaikiusi daugmaž stabilų pilotų ir palydovų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių, per vasarą ėmėsi veiksmų mažinti darbuotojų. Pats įmonės vadovas ir vienas iš savininkų Evaldas Petkus kvietėsi orlaivių įgulų narius po vieną ir ragino rašyti prašymus išeiti iš darbo savo noru. Kadangi bendrovė gavo valstybės paramą dėl karantino sukeltų padarinių, darbuotojai buvo įkalbinėjami pasitraukti patys, esą atsiradus darbo jie bus samdomi kaip kontraktininkai. Be to, jiems grėsė netekti licencijų, kurias atnaujinti individualiai labai brangiai kainuoja, ypač pilotams.
Darbuotojai, kurie pasipriešino, buvo „baudžiami“ nesiūlant jiems komandiruočių, nors bendrovės darbas nenutrūko net per karantiną. Įmonėje yra (tiksliau, jau buvo) profesinė sąjunga, tačiau darbuotojai neatlaikė vadovo spaudimo, ypač baimindamiesi „iškristi“ iš sąlyginai nedidelės aviacijos rinkos. Blogiausia šioje situacijoje yra tai, jog orlaivių įgulų vertimas konktraktininkais yra sparčiai plintanti praktika Europoje.
Antroji kategorija: atlyginimų mažinimas augant pelnui
Pandemija buvo metas, kai daugelio įmonių paklausa nukrito, bet kitiems ji išaugo – transporto bendrovės vežė būtiną medicininę įrangą į parduotuves, ligonines ir vaistines, uždaryti svečiams restoranai priklausė nuo maisto vežėjų. Išaugo ir sandėlio darbuotojų poreikis.
Estijos įmonė „Bolt“ (buvę „Taxify:) nuo 2019 m. lapkričio mėn. vykdo ir „Bolt Food“ maisto pristatymo paslaugas. Per karantiną įdarbino kelis šimtus maisto kurjerių, darbo buvo kaip niekada anksčiau, tačiau įmonė nuosekliai mažino maisto kurjerių atlyginimą – pradėjo nuo 5 eurų už vieną pristatymą, kas nukrito iki 2.80 eur 2020 m. liepos mėn. Apie paskutinį sumažinimą Bolt informavo savo kurjerius 40 minučių į priekį. Tai sukėlė streiką liepos 15 d., per kurį apie 80 kurjerių atsijungė nuo platformos keturioms valandoms (būtent per pietų pertrauką). „Bolt“ Lietuvoje vadovas Andrius Pacevičius teigė, kad streikuojantys žmonės nėra darbuotojai, o „verslo partneriai“ arba „enterpreneriai“, kad „Bolt“ apskritai nėra darbdavys, o tarpininkas tarp restoranų ir maisto kurjerių. Tačiau, laikydama save „tarpininku“ įmonė nusižengia Europos teisingumo teismo 2017 m. sprendimui, kuriame aiškiai pasakyta, kad bet koks verslas veikiantis per telefono programėles, negali būti laikomas „tarpininku“, nes be tarpininko, nebūtų buvę ir pačios paslaugos, vadinasi, ir tokio darbo apskritai.
Panašiai elgėsi ir didžiausia Lietuvoje transporto įmonė „Girteka“, kuri pandemijos metu savo darbuotojams sumažino dienpinigius nuo 66 iki 53 už parą. Kai šios įmonės darbuotojai paskelbė streiką, vadovybė neigė, kad streikas vyksta. Tikriausiai žinojo, kad griežto karantino sąlygomis, kokios buvo balandžio mėnesį kai streikas prasidėjo, žurnalistai neturės galimybės greitai patikrinti, ar streikas vyksta ar ne. Šios įmonės apyvarta 2019 m. siekė 1 milijardą eurų, o 2018 m. turėjo 61 mil. eurų grynojo pelno.
Trečioji kategorija: krizės nuostolių padengimas kitų lėšomis
Neoliberalizmo ideologija teigia, kad bet kokia investicija į verslą atsipirks, nes verslas sukuria ir darbo vietas, ir moka mokesčius į biudžetą, ir kelia šalies BPV. Naujų modelių, kaip netiesiogiai gauti valstybės paramą savo verslui išrastas būtent per karantiną – liepk darbuotojų pasakyti savo šeimos gydytojui, kad aukšta temperatūra ir gaus nedarbingumą. Vietoj to, kad mokėtų prastovas, SODRA apmokės viską, o jei reikės, darbuotojas gali toliau dirbti, juk neserga. Dar kitas būdas apeiti prastovų paskelbimą yra priversti darbuotoją išeiti atostogų. Pandemija buvo puikus metas iškeliauti į Italiją!
Šiuo modelių pasinaudojo ir prabangių kosmetinių prekių parduotuvė „Kristiana“. Laimei, kad buvo tiek neapdairūs, kad šią idėją pateikė darbuotojams raštu, o šie kovo mėnesį išplatino ją žiniasklaidai. Vadovybės išplatintoje žinutėje matome aiškius nurodymus, kaip paskambinti gydytojui, kaip išeiti atostogų, net ir siūlė darbuotojams palikti darbą savo noru ir imti pinigus iš užimtumo tarnybos. Kaip sakoma: better luck next time.
Koncernas „Kesko Senukai“ irgi inovatyviu būdu išsaugojo savo pelną. Šios įmonės grynasis pelnas 2018 m. buvo 21 000 000 eur, o jo įkūrėjas ir vienas iš didžiausių akcininkų Augustinas Rakauskas yra 7-asis turtingiausias lietuvis (jo asmeninis turtas siekė 250 mil. Eur 2019 m.). Įmonė skelbė žiniasklaidoje, kad net įkūrė fondą savo darbuotojams. Tuo pačiu, vadovybė nusprendė atsisakyti vykdyti įsipareigojimus savo teikėjams, dažniausiai smulkiam verslui, naudojant force majeure argumentą. „Kesko Senukai“ taip pat yra daug mažesnių įmonių savininkai, kurioms nesiūlė padėti padengti krizės nuostolius ir išlaikyti darbo vietas jose. Kitais žodžiais, ši įmonė sukūrė sistemą, kur smulkus verslas rėmė stambųjį. Sveikiname!
Ketvirtoji kategorija: darbo pratęsimas nesilaikant saugumo reikalavimų
Saugumas kainuoja, ypač kai skelbiamos griežtos saugumo taisykles. Pandemijos metų, darbdaviai buvo įpareigoti savo darbuotojams užtikrinti ir kaukes, ir pirštines ir saugų atstumą. Visa tai sėkmingai vengė nė vienas darbdavys.
Karantino pradžioje, prekybos centrai negalėjo užtikrinti saugias darbo vietas savo salės darbuotojams ir kasininkams. Vietoj to, kad kompensuotų už darbą ypatingai rizikingomis sąlygomis, „Maxima“ išleido pinigus „Ačiū herojams“ kampanijai. Tačiau, po kurio laiką, įmonė bent aprūpino darbo vietas visom apsaugos priemonėmis. Mažiau yra žinoma apie „Maximos“ dukterinę įmonę „Barbora“ veiklą karantino metu. Išaugus paklausai maisto pristatymams į namus, „Barbora“ įdarbino nemažai sandėlių darbuotojų. Ten įsidarbinę darbuotojai kalbėjo interviu portalui „Gyvenimas per brangus“. Jie buvo įdarbinti per laikinojo įdarbinimo agentūrą ir reikėjo kiekvieną savaitę pasirašinėti naują darbo sutartį, o tai reiškia, kad toks darbuotojas gali būti atleistas tiesiog nesiūlant jam/jai naujos sutarties. Taip pat, sandėliai išvis nėra pritaikyti tokiam darbui, darbuotojams buvo neįmanoma laikyti saugaus atstumo, o ir temperatūra jiems beveik nebuvo tikrinama.
„Hegelmann transporte“ bendrovė, kurioje liepos mėnesį buvo užregistruotas rimtas koronaviruso protrūkis, jau daug anksčiau sudarė sąlygas tokiam protrūkiui atsirasti. Įmonė darbina nemažai darbuotojų iš užsienio, daugiausia iš Uzbekistano. Jie gyvena viešbučiuose, kur vieną kambarį turi dalintis net 8 darbuotojai, o kambarių dydžiai yra apie 2-3 metrų ilgio, 3-5 m pločio. Jų gyvenimo sąlygos buvo užfiksuotos ir išplatintos pačių darbuotojų per socialines medijas, bet tai nesulaukė jokių vadovybės reakcijų. Milijoniniai įmonės pelnai kažkokiu būdu nesuteikė įmonei galimybės sudaryti minimaliai saugias darbo sąlygas savo darbuotojams. Ši įmonė pasižymėjo ir kitoje apdovanojimų kategorijoje – už atleidimą savo noru. Birželio mėnesį išgarsėjo vieno iš šios įmonės buvusiu darbuotojų istorija. Tadžikas Mullomaqsudas Homidovas tapo benamiu, kai jį „Hegelmann transporte“ atleido ir turėjo gyventi mašinoje iki karantino pabaigos. Nepaisant to, įmonės vadovas, Tomas Jurgelevičius, teigė, šis darbuotojas išėjo iš darbo savo noru.
Bet turbūt sėkmingiausiai saugumo reikalavimų išvengęs darbdavys yra Sveikatos apsaugos ministerija. Pandemijos pradžioje ligoninės, poliklinikos ir kitoms vietoms, žinoma, trūko saugumo priemonių. Kol didžiausia dalis intensyvios terapijos skyrių buvo aprūpinti apsaugos priemonėmis, didelė dauguma kitų darbuotojų buvo priversti dirbti su paprastomis kaukėmis ir pirštinėm, kol jau buvo žinoma, kad tam kad užkirsti kelią užsikrėtimo galimybei pilnai, apsauginis skafandras yra būtinas. Nepaisant to, darbuotojai buvo verčiami toliau eiti į darbą, priiminėti galimai užsikrėtusius pacientus. Tokios politikos dėka, ligoninės ir poliklinikos tapo pačios pavojingiausios vietose ir COVID-19 protrūkio epicentrai. Viruso epicentrais tapo ir vietos, kur gyvena slaugytojos ir gydytojai. Visa tai galėjo būti išvengta jei, tarkime, valdžia būtų pasiūliusi apgyvendinti sveikatos darboutojus pusiau tuščiuose studentų bendrabučiuose ar pan., bet jiems turbūt labiausiai rūpėjo pakelti savo reitingus.
Penktoji kategorija: atlyginimų nemokėjimas
Bendru panikos jausmu visuomenėje ir neaiškumu dėl ateities greit pasinaudojo „Čili Pica“. Ši įmonė išleido beveik visus savo darbuotojus į prastovą, o atlyginimus už vasario ir kovo mėnesį, kol visi dar dirbo, neišmokėjo. Restoranų darbuotojai yra viena iš pažeidžiamiausių darbuotojų grupių – pirmą darbą dirbantys jauni žmonės, dažnai be savo turto, santaupų ir būsto. Daug jų nedirba pilnu etatu, reiškiasi gaus žymiai mažesnė valstybės paramą. Čili Picos atstovai teigė, kad neturi pinigų atlyginimams, nors 2018 metais įmonė turėjo virš 2 mil. eurų grynojo pelno.
Šis 49 restoranų Lietuvoje ir Latvijoje tinklas taip pat karantino pradžioje pastatė save į „aukos“ pozicija, teigdami kad būtent jie labiausiai nukentės nuo pandemijos. Įmonės vadovas Jonas Karosas žiniasklaidai pasakė, kad pirmas metų ketvirtis yra labai sunkus ir tik vasara atsistato pinigų srautai. Žiniasklaidą pasiekė ir Čili picos platinamas raštas, kur įmonė atsisako vykdyti įsipareigojimus užsakovams bei mokėti nuomos mokesčių. Tačiau, kiek galima pasitikėti Jonui Karosui sako ir tai, kad jis teigė, kad ne vienas Čili picos darbuotojas nebuvo atleistas, bet per karantiną darbuotojų skaičius sumažėjo beveik 200-ais žmonių.
Kitos įmonės dar ilgiau nemoka atlyginimų. UAB „Plieninis skydas“ vadovas (Rolandas Guobys), gaminantis šarvuotas duris, dešimtims darbuotojų nuo 2019 m. nemoka atlyginimų. Jie ne tik negauna pinigų, tačiau nėra atleidžiami iš darbo, nes įmonė nepraneša apie tai „Sodrai“, todėl darbuotojai negali kreiptis į Užimtumo tarnybą. Bendrovė skolinga darbuotojams per 0,5 mln. eurų.
Darbuotojai jau du kartus iniciavo įmonės bankrotą, kad nors gautų išmokas iš Garantinio fondo, kuris užtikrina garantijas darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam. Tačiau teismo sprendimas dėl bankroto iškėlimo abu kartus įmonės buvo apskųstas. Darbuotojai kreipėsi pagalbos į beveik visas instancijas – Valstybinę darbo inspekciją, Darbo ginčių komisiją, teismą, „Sodrą“. Įmonė toliau priiminėja naujus žmones, kurie po pusantro mėnesio negavę algų vėl išeina. Negana to, net kai mokėjo atlyginimus, įmonė tai darė nelegaliai, atlyginimai buvo mokami vokeliuose. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba yra pradėjusi tyrimą dėl įmonės veiksmų.
Specialus apdovanojimai
Papildomai, 2020 m. buvo ne vien pandemijos metai, tad norime nepamiršti ir tų darbdavių, kurie „pasižymėjo“ savo verslumu kitose sferose. Štai dar kelios įmonės, pritraukusios visuomenės dėmesį šiais metais.
Už mažiausiai apmokamą darbą, palyginus su įmonės pelnų ir darbo kvalifikacijos reikalavimais, reikia išskirti privačių darželių ir mokyklų tinklą „Vaikystės Sodas“ ir „Karalienės Mortos mokykla“. Jiems vadovauja milijonierė Austėja Landsbergienė, kuri savo auklėtojams ir mokytojams moka vidutiniškai 500-600 eurų atlyginimas „į rankas“. Patarimas būsimiems mokytojams – darbo geriau ieškokite valstybinėse mokyklose. O jei vis dėl to pateksite į privačią, vienykitės ir reikalaukite aukštesnio atlyginimo.
Už nedemokratišką įmonės valdymą, apdovanojame internetinį portalą 15min. Spalio mėnesį iš čia išėjo du garsūs žurnalistai – Birutė Davidonytė ir Dovydas Pancerovas. Išėjo, nes šio portalo direktorius Ramūnas Šaučikovas nusprendė padaryti žurnalistus tiesiogiai pavaldžius nė vyriausiam redaktoriui, kaip įprasta žurnalistikos pasaulyje, o įmonės direktoriui (t. y. sau). Tas tikriausiai reikštų, kad įvairūs ir nebūtinai skaidrūs verslo interesai galėtų daryti tiesioginę įtaką žurnalistų darbui. Vėliau sužinojome, kad šį įmonė buvo paskelbusi prastovas karantino metu, kas oficialiai reiškė 4 valandų darbo dieną, tačiau žurnalistams teko dirbti ir daug ilgiau už mažiau pinigų.
Už nuosekliai blogų darbo sąlygų išlaikymą, tiek prieš, tiek po pandemijos, apdovanojimas skiriamas Kauno mero šeimos vadovaujamai „Vičiūnų grupei“. Šia įmone praeitų metų pabaigoje ir šių metų pradžioje susidomėjo beveik visos valstybinės kontrolės įstaigos nuo darbo inspekcijos iki Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, dėl nepilnamečių įdarbinimo, darbo saugos pažeidimų ir nemokėjimo už viršvalandžius, skyrė ir baudų. Stebėtina, kad liepos mėnesį Visvaldas Matijošaitis pranešė, jog pandemija jo verslui nepadarė reikšmingos įtakos. Kaip tai pavyko, teks palaukti ir sužinoti ateityje.
Norėdami pranešti apie darbdavių savivalią arba prašyti anoniminės teisinės pagalbos visada kreipkites į nemokamą pagalba adresu http://g1ps.lt/konsultacijos/ arba per „Gegužės 1-osios profesinės sąjungos“ Facebook puslapį.