Šiuolaikiniame pasaulyje tapo įprasta kalbą laikyti socialiniu reiškiniu, konstruojančiu mūsų socialinę tikrovę. Kalba mus supa visur, tačiau ji nėra neutrali ir viešojoje erdvėje vis pasirodantys įvykiai bei Lietuvos kalbos politikai diriguojanti Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) neleidžia to pamiršti. Žodynai taip pat yra šios kalbos dalis, todėl jie irgi nėra ir negali būti apolitiški, abejingi visuomeniniams santykiams bei atsieti nuo vertybinių ir ideologinių interesų. Leksikografijai, t. y. žodynų sudarymo teorijai ir praktikai, didelę įtaką daro nekalbiniai faktoriai ir interesai, todėl leksikografų darbas yra glaudžiai susijęs su socialinės tikrovės konstruktu – žodynas gali reprezentuoti, kaip tam tikro laikotarpio ir tam tikros visuomenės suvokia ir sistemina pasaulį1. Ne veltui neseniai atsiradusi kritinė leksikografinio diskurso analizė (KLDA) svarsto socialinės galios ir kontrolės problemas žodynuose. Kitaip sakant, žodyne slypi galia, pasireiškianti per tai, kas turi teisę diskursą formuoti2. Ir nors vargu, ar daug gimtakalbių dažnai susimąsto apie savo pirmosios kalbos žodynus, tačiau dažniausiai net jie žodynus laiko autoritetingu, objektyviu kalbos šaltiniu, kuriuo galima pasikliauti mokymo procesuose, teismuose ir viešojoje erdvėje. Dėl to manau, kad atėjo laikas atsigręžti į lietuvių kalbos žodynus ir įdėmiau pažvelgti, kokie vertybiniai ir ideologiniai interesai juose slypi. Šiame straipsnyje parodysiu, kaip tai veikia lyties ir seksualinės orientacijos reprezentacijas žodynuose.
Dabartinės lietuvių kalbos žodynai yra suskaitmeninti ir prieinami Lietuvių kalbos išteklių informacinėje sistemoje „E. kalba“. Pirmieji šioje sistemoje matomi vienakalbiai žodynai – tai Bendrinės lietuvių kalbos žodynas (BLKŽ) ir Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (DLKŽ). Jie yra naujausi bendrojo pobūdžio aiškinamieji bendrinės lietuvių kalbos žodynai. BLKŽ vis dar yra rengiamas (straipsnio rašymo metu buvo užbaigtos ir publikuotos 16 žodyno raidžių, t. y. B, C, Č, D, E, Ę, Ė, F, G, H, J, K, O, R, Z ir Ž, bei dalis kitų abėcėlės raidžių leksikografinių straipsnių), nors jo projektas trunka jau kelis dešimtmečius, o DLKŽ yra užbaigtas, jo 8-asis pataisytas ir papildytas leidimas pasirodė 2021 m. Į šį leidimą buvo įtraukta apie 200 lemų (taip leksikografijoje vadinama žodyno antraštyne pateikiama žodžio forma, reprezentuojanti visas jo galimas formas) iš šiuo metu rengiamo BLKŽ. Be to, abu šie žodynai skirti plačiajai visuomenei ir, kaip įprasta Lietuvoje vyraujančiai kalbos politikai, siekia sunorminti kalbą.
Pirmajam žodyno įvaizdžiui susidaryti svarbus jo antraštynas, nes būtent žodžio paieška jame yra pirminė ir bene įprasčiausia naudotojo interakcija su žodynu. Žodžių įrašai gali padėti suprasti, kurie konceptai tam tikroje visuomenėje laikomi savaime suprantamais, o dalies lemų nebuvimas – atskleisti, kokie konceptai laikomi nepageidaujamais3. Priimdamas ir atmesdamas lemas, leksikografas praktiškai nusprendžia, kurie žodžiai egzistuoja, t. y. kurie žodžiai yra pakankamai geri arba pakankamai svarbūs, kad būtų priimti, o kurie, priešingai, bus „pasmerkti tylai“– ne veltui neįtraukimas į žodyną vadinimas leksikografo stipriausiu ginklu. Taip pat verta atkreipti dėmesį, ar žodyne išlaikoma simetrija tarp į žodyną įtrauktų lemų, ypač kai dėmesio centre – žmonės ar tam tikros žmonių grupės. Iš to kyla klausimas, ar visos žmonių grupės turi vienodas galimybes identifikuoti save remdamosi žodyne pateiktais žodžiais?4
Abiejuose žodynuose nėra tokių lemų kaip: cislytis, cisnormatyvumas, demiromantiškas / demiseksualus, disforija, heteronormatyvumas, interseksualus, lgbt(q), panromantiškas / panseksualus, poliamorija, translytis, transeksualus. Jų antraštynuose visiškai neminimi translyčiai asmenys ir, žinoma, neįtraukiami angliški žodžiai: bigender, gender, genderfluid, genderqueer, kurie leksikografų akivaizdžiai nėra laikomi bendrinės kalbos dalimi. Visgi lyties ir seksualinės orientacijos semantinių laukų aspektu pastebimas ženklus DLKŽ ir BLKŽ skirtumas. DLKŽ antraštyne, nepaisant paskutinio papildymo, kone nėra žodžių, priklausančių šiems semantiniams laukams – praleidžiamos tokios lemos kaip aromantiškas / aseksualus, biromantiškas / biseksualus, gėjus, heteroromantiškas / heteroseksualus, heteroseksualas, heteroseksualumas, homofobija, homoromantiškas / homoseksualus, homoseksualas, homoseksualumas, lesbietė. Tai galioja net kolokacijų, t. y. žodžių junginių, kurių vartosena kartu yra nusistovėjusi, atžvilgiu. Pvz., kolokacija lytinė orientacija minima tiktais BLKŽ. Ir nors BLKŽ jau yra įtraukesnis, jo antraštyne translyčiai asmenys lieka kone visiškai nematomi.
Verta atkreipti dėmesį į tai, kad DLKŽ apskritai nesama žodžių su dėmeniu hetero*. Taip galima pastebėti asimetriją, nes į DLKŽ yra įtraukti du žodžiai su dėmeniu homo*: homoseksualistas ir homoseksualizmas. Nors pastarieji žodžiai randami ir BLKŽ, o VLKK laiko šiuos terminus vartotinais5, tačiau LGBTQ+ organizacijų tekstuose šios formos nėra sutinkamos – vietoj jų įprastai vartojami žodžiai homoseksualumas ir homoseksualus(retkarčiais homoseksualas). Net ir susilaikant nuo žodžių homoseksualistas ir homoseksualizmas konotacijų analizės, kuriai būtų galima skirti atskirą tyrimą, lengva pastebėti, kad šie žodžiai turi neigiamą krūvį – jie dažniausiai naudojami kraštutinių dešiniųjų ir sovietmečio tekstuose, susijusiuose su homoseksualumo kriminalizacija ir patologizacija. Galimai neigiama šių žodžių konotacija priklauso ir nuo vartojamos priesagos -izmas, kuri dažnai perteikia neigiamą požiūrį į nagrinėjamą reiškinį, nes ji įprastai naudojama sudaryti žodžiams, reiškiantiems tam tikrą ideologiją ar patologiją, kaip antai komunizmas, nacizmas, sadizmas, mazochizmas. Taigi, nors DLKŽ nėra žodžių su dėmeniu hetero*, kaip parodo tolimesnė analizė, heteroseksualumas žodyne tebėra suvokiamas kaip norma. Lemų, susijusių su heteroseksualumu, nebuvimas žodyne gali būti nulemtas įvairių faktorių – galimai jos praleidžiamos dėl nedidelio dažnumo tekstuose, kuriais žodynas grindžiamas. Visgi, nepaisant priežasčių ir nespėliojant galimų leksikografų intencijų, galutinis produktas geriausiu atveju atrodo nenuoseklus ir nebeatitinkantis dabartinės kalbos situacijos, o blogiausiu – sąmoningai natūralizuojantis nebylią heteroseksualumo normą, nuošalėje paliekant vadinamuosius „homoseksualistus“.
Toliau KLDA siūlo tirti žodyne esamų lemų leksikografinius straipsnius, kurie susideda iš žodžių definicijų ir iliustracinių pavyzdžių. Čia patyrinėsime, kaip apibrėžiami žodžiai, kokie iliustraciniai pavyzdžiai pateikiami, ar šie pavyzdžiai yra reprezentatyvūs, aktualūs ir socialiai įtraukūs, ar leksikografiniuose straipsniuose implicitiškai ir / ar eksplicitiškai išreiškiamas aptariamo reiškinio vertinimas. Bet, prieš pradedant aptarti šiuos straipsnius, reikia dar kartą pabrėžti, kad BLKŽ vis dar nėra baigtas, todėl dalis į žodyno antraštyną įtrauktų lemų dar neturi publikuotų leksikografinių straipsnių, tačiau net jau prieinami duomenys mums suteikia nemažai informacijos apie BLKŽ propaguojamą ideologiją.
Pradedant nuo kertinės sąvokos lytis, galima pastebėti, kad, nors BLKŽ dar nėra atskiro leksikografinio šios sąvokos straipsnio, detalioji paieška parodo, kad nė viename šiuo metu publikuotame leksikografiniame straipsnyje nekalbama apie lytį, remiantis socialiniais ar kultūriniais aspektais, o ne vien biologiniais skirtumais. Tą patį galima pasakyti ir apie DLKŽ, kuriame lytis apibrėžiama kaip „viena iš dviejų gyvųjų būtybių skirtybių (vyriškoji ar moteriškoji)“, o kaip iliustraciniai pavyzdžiai pateikiamos frazės, susijusios su biologija ir stereotipais: vyriškosios lytiẽs kūdikis, lytiẽs organai, gražioji lytis (moterys), stiprioji lytis (vyrai). Pačiame lyties leksikografiniame straipsnyje neminima biologijos nulemta interseksuali lytis, o, kaip jau minėta, žodžiai interseksualus / interseksualumasnefigūruoja nė vieno lietuviško žodyno antraštyne. Vienintelės vietos, kur kalbama apie kitokią negu grynai vyrišką ar moterišką lytį, yra abiejuose žodynuose aptinkami lemų hermafroditas (prie šios lemos dar sugrįšime) ir dvilytisleksikografiniai straipsniai:
- Dvilytis (…) žmogus arba gyvūnas, turintis vyriškosios ir moteriškosios lyties požymių; sin. hermafroditas: Žurnalè skaičiaũ stráipsnį apiẽ dvilyčiùs. (BLKŽ)
- Dvilytis, ~tė (…) kuris dviejų lyčių: ~čiai gyvūnai (hermafroditai). ~čiai žiedai. (DLKŽ)
- Hermafroditas, -ė (…) organizmas, turintis abiejų lyčių požymių; sin. dvilytis: Žmonių̃ hermafrodi̇̀tų pasitáiko labai̇̃ retai̇̃. (BLKŽ)
- Hermafroditas, ~ė (…) biol. organizmas, turintis abiejų lyčių požymių. (DLKŽ)
DLKŽ pateikiamas pavyzdys, kad žmonių hermafroditų pasitaiko labai retai atrodo kaip galimas pasiteisinimas, kodėl interseksualumas kone nutylimas žodyne. Deja, šiuo metu dar nežinoma, ar interseksuali lytis bus įtrauka į lyties leksikografinį straipsnį.
Kolokacijų lyčių vaidmenys, socialinė lytis / lytis socialiniu aspektu arba lytinė tapatybė / lytinis identitetas / lytinis tapatumas lietuviškuose žodynuose aptikti taip pat nepavyko. Šiuose žodynuose visiškai nutylimi socialiniai ir kultūriniai lyties aspektai, nekalbama apie socioistoriškai ir kultūriškai sąlygotus skirtingus lyties vaidmenis. Lytis yra suvokiama esencialistiškai: kaip visiškai moteriška arba vyriška, o apie lyties performatyvumą niekaip neužsimenama. Tiek DLKŽ, tiek BLKŽ laikosi heteronormatyvistinės pozicijos – romantiniai ar seksualiniai santykiai žodyne vaizduojami tik tarp priešingos lyties asmenų. Štai keli pavyzdžiai, kurių definicijose galima tai pastebėti:
- Našlys, -ė (…) vyras, kurio žmona mirusi, arba moteris, kurios vyras miręs. (DLKŽ)
- Pora (…) vyras ir moteris kaip sutuoktiniai, mylimieji, šokėjai ir pan. (DLKŽ)
- Santuoka (…) nustatyta tvarka sudaroma vyro ir moters šeimos sąjunga. (DLKŽ)
- Sutuoktiniai (…) vyras ir žmona. (DLKŽ)
- Sužadėtiniai (…) mergina ir vaikinas, pasiskelbę tuoksiąsi. (DLKŽ)
- Vyras (…) sutuoktinis savo žmonai. (DLKŽ)
- Žentas (…) dukters vyras. (DLKŽ ir BLKŽ)
- Žmona (…) sutuoktinė savo vyrui. (DLKŽ ir BLKŽ)
Queer bendruomenė šiame kontekste aiškiai marginalizuojama – žodynas, galima sakyti, cenzūruoja tai, kas laikoma nukrypimu. Net ribotuose BLKŽ duomenyse jaučiama heteroseksualumo norma, kuri ypač išryškėja leksikografiniuose straipsniuose, kurių lemų DLKŽ iš viso nėra. Žvelgiant į BLKŽ parinktus iliustracinius pavyzdžius, iškyla klausimas, pagal kokius kriterijus šie pavyzdžiai arba, tiksliau, šaltiniai, iš kurių paimti iliustraciniai pavyzdžiai, buvo atrinkti, nes juose nuosekliai aptinkamos homofobijos apraiškos, pavyzdžiui:
- Gėjus (…) Kàs àš tóks, kàd galė́čiau smer̃kti gėjùs.
- Heteroseksualumas (…) Biològiškai normali̇̀ lyti̇̀nė orientãcija yrà heteroseksualùmas, kuri̇̀s garantúoja giminė̃s pratęsi̇̀mą.
- Heteroseksualus (…) Daugumà žmonių̃ yrà heteroseksuãlūs. Ti̇̀k heteroseksuãlios póros gãli tuõktis krikščióniškoje bažnýčioje.
- Homoseksualas, -ė (…) Kai kuriẽ žmónės netolerúoja homoseksuãlų.
- Homoseksualumas (…) Kiekvi̇́enas gãli turė́ti sàvo núomonę, bèt mán atródo netolerúotina atvirai̇̃ homoseksualùmą skãtinanti veiklà.
- Lesbietė (…) Kal̃bama, kàd ji̇̀ – lesbiẽtė, õ vedýbos – ti̇̀k jõs seksuãlinės orientãcijos pri̇́edanga. Lesbiẽtės apsispréndė neslė̃pti sàvo tapatýbės. Poli̇̀tikas nei̇̃giamai atsi̇̀liepė apiẽ gėjùs ir̃ lesbietès. Lesbietè gim̃stama ar̃ tam̃pama?
- Biseksualus, -i (…) Įstãtymas ribótų nè biseksualiùs ir̃ homoseksualiùs sántykius, õ jų̃ propagãvimą.
- Biseksualumas (…) Situãcinis biseksualùmas. Biseksualùmą gãli lémti dė̃l įvairių̃ priežasčių̃ atsirãdęs abejingùmas pártnerio lỹčiai. Biseksualùmas ir̃ homoseksualùmas plačiai̇̃ papli̇̀tę tar̃p gyvū̃nų.
Iš šių pavyzdžių matome, kad BLKŽ atsikartoja motyvas, kad būtent heteroseksualūs santykiai yra normalūs, o kitokių santykių natūralumas kvestionuojamas – ne veltui tokie santykiai įprastai vaizduojami taip, lyg juos reikėtų slėpti. Diskriminacija dėl lytinės orientacijos žodyne yra priimama kaip faktas. Heteroseksualios, santuoka grindžiamos šeimos modelis laikomas norma. Tai taip pat išryškėja DLKŽ, kuriame partnerystės institutas – net nesvarstant lyčiai neutralios partnerystės idėjos – lieka anapus normos ribų: lema partneris (šios lemos leksikografinis BLKŽ straipsnis dar nėra parengtas) atsiejama nuo romantinių ir seksualinių konotacijų:
- Partneris, ~ė (…)1. žaidimo, lošimo bendrininkas. 2. draugas, bendrininkas, kompanionas
Be to, DLKŽ skirtingai apibūdinami vyrai ir moterys (BLKŽ dar nepublikavo šių žodžių straipsnių). Moters definicija, priešingai negu vyro, yra neatsiejama nuo reprodukcinių moters galimybių, nors vyro definicijoje neminima galimybė apvaisinti moterį. Šis apibūdinimas palieka nevaisingą moterį anapus moters definicijos ribų, nors nevaisingas vyras į atitinkantį leksikografinį straipsnį patenka. Apskritai, DLKŽ iliustraciniuose pavyzdžiuose moterys dažniau yra objektai negu subjektai:
- Duktė (…) dukterį išleido už vyro.
- Moteris (…) 1) vaikus gimdančios lyties žmogus (…); 3) šnek. žmona, pati: Paėmė sau už moterį
- Našlys, -ė (…) Nãšlę paėmė (vedė).
- Vyras (…) priešingos moteriai lyties žmogus.
- Žmona (…) paėmė protingą žmóną.
Kitas žodynų aspektas yra vartosenos komentarai, kurie atskleidžia eksplicitinius vertinimus ir žodyno poziciją tam tikros lemos atžvilgiu, pavyzdžiui: niek. (niekinamasis, niekinamai), menk. (menkinamasis, menkinamai), šnek. (šnekamosios kalbos žodis ar reikšmė). Nederėtų pamiršti, kad ir jų nebuvimas gali būti reikšmingas, nes taip vieni konceptai normalizuojami ir pateikiami kaip neutralūs arba kaip nukrypstantys nuo normos.
Pirmąja minėtąja žyma, t.y. menk., BLKŽ paženklintos lemos pederastas ir pederastija, kurios, anot palankiai LGBTQ+ bendruomenės sutikto 2021 m. VLKK nuosprendžio6, yra žeminančios – žodyno pozicija šiuo atžvilgiu sutampa su oficialia valstybinių institucijų pozicija (šios lemos apskritai nepatenka į DLKŽ, tačiau jos nebuvo įtrauktos ir į ankstesnį leidimą, publikuotą tada, kai šie žodžiai dar buvo laikomi neutraliais, todėl jų neįtraukimas atrodo labiau atsitiktinis negu kruopščiai apgalvotas sprendimas).
Žyma šnek. BLKŽ paženklinta lema lesbietė. Plačiai ir įvairiausiuose kontekstuose naudojamas žodis, kuris, be to, yra integrali LGBTQ+ termino dalis, žodyne laikomas šnekamosios, t. y. neoficialios, kalbos dalimi, priešingai, nei vyriškas šio žodžio atitikmuo gėjus. Taip šis žodis tam tikra prasme diskredituojamas, nustumiamas į bendrinės kalbos paribį. Homoseksualios moterys ir vyrai dėl šių vartosenos komentarų įgauna skirtingą padėtį – homoseksualios moterys neįtraukiamos į viešosios, oficialiosios kalbos diskursą, taip sukuriant skirtumą net tarp pačios homoseksualių asmenų bendruomenės, kurioje didesnis matomumas tenka vyrams. Pastebėta, kad DLKŽ ir BLKŽ taip pat nėra jokio vartosenos komentaro prie žodžio hermafroditas, nors pastarasis žodis nevartojamas LGBTQ+ bendruomenės. Žodis hermafroditas anksčiau buvo paplitęs medicininiame diskurse, tačiau dėl neigiamų konotacijų jį praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje pakeitė žodis, kurio trūksta abiejuose žodynuose – interseksualus. Būtent šį žodį perėmė LGBTQ+ bendruomenė – tai galima pastebėti kitame šios bendruomenės trumpinyje LGBTQIA+.
Šiuo straipsniu nebuvo bandoma pateikti išsamios lietuviškų žodynų analizės, tačiau tikimasi, kad net ši nedidelė apžvalga parodo, kad žodynai, nors įprastai laikomi objektyviais ir autoritetingais informacijos šaltiniais, taip pat yra neatsiejami nuo ideologijų ir vyraujančių galios santykių. Abiejuose nagrinėtuose lietuvių kalbos žodynuose lyties ir seksualinės orientacijos
reprezentacijos yra ribotos. Juose lytis suprantama tik kaip biologinė kategorija, todėl asmenys, negalintys ar nenorintys savęs tapatinti su įgimta lytimi, žodynuose yra nereprezentuojami. Tai atsispindi ir DLKŽ moterų vaizdavime, kuriame buvimas moterimi tapatinamas su reprodukcija. DLKŽ praktiškai nėra žodžių, skirtų įvairioms lytinėms tapatybėms ir seksualinėms orientacijoms apibūdinti, o BLKŽ binarinė heteroseksualumo norma įtvirtinama iliustraciniuose pavyzdžiuose, taip prisidedant prie seksualinių mažumų marginalizavimo ir diskriminavimo. Žodynuose įtvirtinamos visuomeninės normos sutampa su Lietuvoje vyraujančia ideologija ir galios santykiais – Seime tebeverda aštrios diskusijos dėl partnerystės įstatymo, o Lietuva tebeišlieka nedaugelio Stambulo konvencijos neratifikavusių valstybių sąraše. Taigi, šie žodynai prisideda prie vyraujančių galios santykių įgalinimo, reprodukavimo ir stiprinimo. Šiame straipsnyje stengiausi pademonstruoti, kaip kritinė leksikografinio diskurso analizė galėtų tapti įrankiu, padedančiu sukurti išsamesnius ir įtraukesnius leksikografinius išteklius, kurie ne tik geriau atitiktų šiuolaikinę socialinę tikrovę, tačiau ir galėtų prisidėti prie teigiamų socialinių pokyčių, mažinančių diskriminaciją. Juk dabartiniai kalbos žodynai neišvengiamai taps liudijimu ateities kartoms apie mus ir mūsų įsitikinimus.
Aušra Briedytė yra pirmo kurso literatūrologijos magistro studentė Vilniaus universitete.
- Evalda Jakaitienė, 2005. Leksikografija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, psl. 10 ↩︎
- Wenge Chen, 2019. „Towards a Discourse Approach to Critical Lexicography“, International Journal of Lexicography, 32(3), psl. 362–388 ↩︎
- Antje Hornscheidt, 2008. „A concrete research agenda for critical lexicographic research within critical discourse studies: an investigation into racism/colonialism in monolingual Danish, German, and Swedish dictionaries“, Critical Discourse Studies, 5(2), psl. 107–132. ↩︎
- Ibid, psl. 115. ↩︎
- „Homoseksualas, homoseksualistas. Kurie terminai vartotini: „homoseksualas“ ar „homoseksualistas“?“, VLKK Konsultacijų bankas, žiūrėta 2023 spalio 10 d. ↩︎
- „Pederastas, pederastija. Kokioms žodžių pederastas, pederastija reikšmėms pritarė Kalbos komisijos Žodyno pakomisė?“, VLKK Konsultacijų bankas, žiūrėta 2023 spalio 10 d. ↩︎