Epizodas 1.
Kai kurie žmonės sako, kad Gazos gyventojai en masse yra tokie ne visai civiliai, nes vienaip ar kitaip, buvo gi rinkimai, jie išsirinko Hamas ir iki šiol nemažai jų jį palaiko. Taigi galima biškį tuos gyventojus traukti atsakomybėn už spalio 7-osios išpuolį[1], taigi ir pažudyti kartu su Hamas teroristais. Jau nužudyta virš 1000 vaikų (lapkričio 13 d. duomenimis – virš 4000), apie 60 proc. visų aukų Gazoje yra moterys ir vaikai. Ričardas Savukynas spalio 17 d. Facebook įraše[2] pateikė net tokią visai išsamią apologetiką ir jau įvykdytoms žudynėms ir numatomam galimam genocidėliui. Nu nes taigi per Antrąjį Pasaulinį karą, kai reikėjo kovoti su naciais, žuvo ir civiliai. Bravo, žiurkėne, bravo.
Epizodas 2.
Izraelyje pastaruoju metu būna sudėtinga suformuoti vyriausybes. 2022-aisiais spėjo pasikeisti trys ministrai pirmininkai. Bet Netanyahu ir vėl ten, su maža pertraukėle jau 14-ti metai. Ši vyriausybė kone visuotinai pripažįstama kaip dešiniausia ir radikaliausia, pasiruošusi kietesne ranka ir žymiai atviriau nei ankstesnės traiškyti palestiniečius.
Ši vyriausybė, įsivaizduodama, kad Izraelis buvo užpultas tiesiog, be jokių priežasčių, be jokios priešistorės, išėjo į neva lygiavertį karą. Kaip fainai kai tik dabar prasidėjusio „karo“ priešo sienas visiškai kontroliuoji jau 16 metų[3]; priešams ir priešų civiliams visus tuos metus reguliuoji vandens, elektros, medikamentų, maisto, kuro tiekimą, o dabar va gali tą tiekimą visiškai sustabdyti ir užkirst visus kelius gauti bet kokią paramą iš kitur. Turėtų būti nesunkus karas. Dargi lengviau, kai gali liepti pusei gyventojų išeiti[4] pas kitą pusę, o jie paklūsta. Pakeliui tada juos gali šiek tiek pabombarduoti. Ir tikrai ne netyčia – taigi Izraelis turi labai preciziškus ginklus, bombą gali teroristui į akį pataikyti ir niekas aplink nenukenčia. Galbūt nesitaikė būtent į besitraukiančius civilius, bet jei šalia buvo koks įtariamas Hamas teroristas, tai ką darysi jei ir kažkiek civilių žuvo. Na ir t.t., viską žinote.
Ir va dabar vienintelės regione demokratijos demokratiškai išrinkta valdžia sako, kad šis „karas“ – tai kova tarp šviesos ir tamsos vaikų.
Jau pašalinta Izraelio premjero žinutė socialiniame tinkle X – „Tai yra kova tarp šviesos ir tamsos vaikų, tarp žmogiškumo ir džiunglių taisyklių.“
Gazoje yra virš milijono vaikų. Tamsos vaikų, reikia suprasti.
Nematyti kas vyksta Gazoje galima tik sėdint po akmeniu arba pasiekus tam tikrą fanatizmo palaikant Izraelio politiką lygmenį. Jei, visgi, nesėdime po akmeniu ir fanatiškai nepalaikome nusikalstamų Izraelio veiksmų Gazoje, pagal analogiją su Hamas ir gaziečiais galime klausti – ar laikysime visus Izraelio piliečius civilius atsakingais už valdžios veiksmus Gazoje? Juk jie išsirinko šitą valdžią net ne prieš beveik 19 metų, kaip gaziečiai – Hamas, o tik pernai. Tad jei izraeliečiai atsakingi už išrinktos valdžios veiksmus ir manome, kad jie vis dar plačiai palaiko Netanyahu vyriausybę, tuomet ir elgtis su jais reiktų atitinkamai? Na kaip su civiliais Gazoje. Juk kaip ir civiliai Gazoje, izraeliečiai išsirinko savus fundamentalistus fanatikus (neigti tokį Netanyahu kabineto vertinimą irgi reikia nemažai fanatizmo).
O gal net su diasporos žydais reiktų atsargiau, juk tarp jų Izraelio politikos palailytojų tikrai netrūksta.
Stringa gerklėj? Taip ir turėtų būti, nes tai yra absurdas. Ar tikrai Gazos civiliai atsakingi už Hamas veiksmus?
Epizodas 3.
Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Vilniaus žydų viešąja biblioteka spalio 20-tąją suorganizavo susitikimą-diskusiją „Mes su Izraeliu“. Dalyvavo prof. Vytautas „atsiprašau bet iš tikro tai ne“ Landsbergis, Paulius „jaunasis Donskis“ Gritėnas, Algis „visi jūs vatnikai ir išgamos“ Ramanauskas-Greitai ir Indrė „kokius jau penkis metus palaikau Izraelį bet taigi objektyviai“ Makaraitytė. Moderuos bibliotekos vadovas, kuris, beje (na nesusituriu nepasidalinęs) neseniai dėjo patiktuką „Alkas“ ir Kauniečiams.lt publikuotam Tomo Čyvo straipsniui, kuris prasideda taip –
„Jei prieš kelis metus, kuomet Vakaruosna ordomis brovėsi neaiškios tautybės ir pilietybės žmogystos…“[5]
Tai linkiu geros DISKUSIJOS, tikrai nusimato labai diskusija, tik nesusimuškite.
Tai apie ką čia?
Šį renginį miniu kaip mažutę iliustraciją visai viešai reiškiamai paramai Izraeliui. Ne, ne tãi visiškai suprantamai, kuria Izraelio gyventojai yra palaikomi žiaurių žudynių akivaizdoje. Bet tãi, kuri atrišinėja rankas vykdyti tai, ką dabar vykdo Izraelio vyriausybė Gazoje.
Sunku atskirti, kuris palaikymas yra kam? Jei Izraelio gyventojus sunkią valandą palaikantieji tiesiog pasakytų, kad nepritaria Izraelio valdžios atsakui ir civilių žudymui, viskas būtų labai aišku ir paprasta. Tai visiškai nesunku – pažiūrėkite kiek rašalo išpilama smerkiant Hamas prieš bet kokį susirūpinimą palestiniečiais.
Kitą kartą prieš prašydami pasmerkti Hamas, kad suteiktumėte teisę kalbėti toliau, pirmiausia pasmerkite Izraelio politiką – tiek vykdytą iki spalio 7-osios, tiek dabartinę – ir tada galėsime kalbėtis tiek apie Hamas, tiek apie Izraelio vadovybės nusikaltimus.
Jei nesmerkiate Izraelio politikos palestiniečių atžvilgiu ir atsako Gazoje, bet apsikabinėjate Izraelio vėliavomis, dalyvaujate „susitikimuose-diskusijose“ ir pan., visą jūsų nepatikslintą palaikymą Izraeliui traktuosiu kaip palaikymą ir šiandieniniams Izraelio vadovybės veiksmams.
Vadovybės, kuri, pasirodo, kovoja su tamsos vaikais Gazoje. Daugiau nei keturias tūkstantąsias jau nužudė.
Jums mano traktavimas gali būti visai nesvarbus, nesusireikšminu. Bet galbūt jums bus įdomu, ką mano teksto auditorija.
Ir dar viena pirštinė
Pirmiausia noriu pasidžiaugti. Vis daugiau žmonių Lietuvos viešojoje erdvėje primena ir apie palestiniečių kasdienybę. Žmogaus teisių gynėjai, žurnalistai, kultūros ir meno atstovai, vienas kitas akademikas. Jie beveik neturi jokios galios, bet „nuomonės formavime“ prisideda prie gerų pokyčių. Džiugu. Per pastarąjį didelį žudynių Gazoje roundą 2014-ųjų vasarą šių balsų buvo kur kas mažiau.
Kita vertus, jau ne vienerius metus norėjau mesti pirštinę ir tai Lietuvos akademijai, su kuria užaugau ir iš kurios daug išmokau. Visiems tiems skaitantiems, mąstantiems žmonėms, ypač tiems, kurie vienu ar kitu būdu turi nuolatinį kontaktą su mokslininkais Izraelyje ir vakaruose, su žydų diaspora. Ta nelietuviška akademija užsienio universitetuose, su kuria augau dar labiau, neturi jokių problemų tiek nuožmiai ir pelnytai pasmerkti Hamas atakas, tiek labai kritiškai kalbėti apie Izraelio politiką ir ne tik kriziniais laikotarpiais.
Tad kviečiu ne(be)tylėti ir jus. Žinau, gali būti labai labai nepatogu, ypač jeigu jūsų pozicija bus ta kur reikia pirmiausia pasmerkti Hamas.
Jūs objektyviai matote problemas „abiejose pusėse“? Pasakykit ir tai, atliksim pasmerkimus ir padiskutuosime. Dar neturite (tvirtos) nuomonės? Skaitykite kitas knygas, kitus straipsnius, įvairiausių organizacijų ataskaitas, susipažinkite su kita, jums rečiau sutinkama pozicija. Jūs puikiai žinote kur ją rasti. Ir ne dabar, bet po mėnesio kito, po metų – kalbėkite. Nes jūsų tyla yra galinga ir atsakomybė kalbėti – didelė. Nežinojimas ir nesidomėjimas – jums nepateisinamas.
O jei net šiandien jums nerūpi ar per daug nepatogu, tuomet labai abejoju, ar ką iš tos išstudijuotos istorijos išmokote.
Dalis teksto buvo anksčiau publikuota „Gyvenimas per brangus“ (GPB.lt) portale.
Tadas Janušauskas – nacionalizmo ir žydų studijų magistras (Vidurio Europos universitetas), istorijos mokslų doktorantas.
[1] Haggai Matar, „Neįtikėtina ataka iš Gazos šiurpino izraeliečius. Ji taip pat turėtų atskleisti ir kontekstą“, GPB.lt, žiūrėta 2023 lapkričio 12 d.
[2] Ričardas Savukynas, „Dėl Gazos ruožo“, įrašas Facebook 2023 spalio 17 d., žiūrėta 2023 lapkričio 12 d.
[3] Andrius Mažeikia, „Kodėl Izraelis taip nekenčia Gazos, arba Izraelio parlamento rinkimai Gazoje“, GPB.lt, žiūrėta 2023 lakpričio 12 d.
[4] Ričardas Savukynas, „Dėl Gazos ruožo“, įrašas Facebook 2023 spalio 17 d., žiūrėta 2023 lapkričio 12 d.
[5] Tomas Čyvas, „Hamas nuplėšė Vakaramas rožinius akidangčius?“, Alkas.lt, žiūrėta 2023 lapkričio 12 d.